palsotas

×palsõtas sm. (2) J žr. palsiotas: Neik per lauką nakties metu be palsõto – gali vilką sutikti Gr. Eidamas į Jonus, pasiimk palsotą – jų visados šunes palaidi Skr. Kad aš tau paimsiu iš kampo palsõtą, tai tu man išeisi! Žvr.

◊ ant palsõtų eĩti muštis, nesugyventi: Marti su močeka, anyta eina ant palsotų, t. y. muštynių, žėdna diena J.